Birželio 2 d. 9-10 klasių mokiniai su savo klasių vadovėmis dalyvavo pažintinėje išvykoje, sujungusioje istorijos, gamtos mokslus, kultūros paveldą ir etninę kultūrą: gerą pusdienį praleido tyrinėdami unikalų Trakų kraštovaizdį bei dalyvaudami įtraukiančioje edukacinėje programoje „Gintaro istorijos keliu arba ko reikia laimei?“.
Vienas malonumas buvo gražią, šiltą ir saulėtą dieną lankytis Trakuose ir iš arti apžiūrinėti Maironio apdainuotą Trakų pilį – vienintelę pilį Rytų Europoje, pastatytą saloje. Dar kartą įsitikinome, kad šis XIV–XV a. gynybinis šedevras, apsuptas legendomis apipinto Galvės ežero, idealiai iliustruoja kultūros paveldo ir gamtos mokslų jungties rezultatą. Gilus, skaidrus ir net 21 salą turintis Galvės ežeras yra ledyninės kilmės įrodymas, o pati pilis – unikalus gotikinės architektūros ir viduramžių inžinerijos paminklas, liudijantis Lietuvos valstybingumo istoriją.
Baltijos auksu vadinamo gintaro magiją atradome Trakų krašto tradicinių amatų centre, dalyvaudami edukacinėje programoje. Jos metu suvokėme, kad gintaras nėra paprastas akmuo. Jis tarsi laiko mašina, sukurta pačios gamtos. Nusprendėme, kad fizikai gintarą apibūdintų maždaug taip: jis yra itin lengvas ir šiltas, o trinamas įgauna neigiamą elektros krūvį (įsielektrina). Chemikas aiškintų cheminę gintaro kilmę: tai fosiliniai spygliuočių medžių sakai, kurie per milijonus metų sukietėjo vykstant polimerizacijos procesams. Biologas pridurtų, kad gintaro gabalėliuose užrakinti inkliuzai – priešistoriniai augalai ar vabzdžiai, o tai leidžia tyrinėti Žemės evoliuciją ir senovės ekosistemas. Istorikas paliudytų, jog Baltijos gintaras stiprino mūsų šalies prekybinius ryšius. Nuo antikos laikų gintaras buvo vertinamas visoje Europoje ir pasiekdavo net Romos imperiją. Lietuvos valdovai gintarą naudojo kaip prabangos prekę, diplomatinę dovaną ir statuso simbolį.
Trakų krašto tradicinių amatų centre patyrę meistrai mums pabandė perduoti bent dalelę senųjų gintaro apdirbimo paslapčių, prisiminėme, kad su gintaru siejasi mitai, ritualai ir laimės formulė, tikėta, kad gintaro amuletai saugo nuo blogio, neša sėkmę ir gydo ligas (gintaro rūgštis iki šiol naudojama medicinoje), tad kiekvienas edukacijos dalyvis pats pabandė atskleisti gintaro paslaptis, sušildė jį delnuose ir, meistro padedamas, pasigamino asmeninį laimės amuletą, kuris, jei tikėsime protėviais, tarnaus mums, nešdamas sveikatą ir sėkmę, ilgus metus.
Informaciją pateikė mokytojos Alė Kerševičienė ir Rasa Pečiulionytė













